Bioteka

Kiek kainuoja grožis? – II (tęsinys)

Depositphotos 5100338_L

Norėdami gauti pigesnius natūralios kosmetikos komponentų pakaitalus, chemikai sukūrė nemažai sintetinių substancijų iš naftos arba netgi visiškai naujas, gamtoje neegzistuojančias, molekules. Iki šiol vyksta ginčai apie tai, kokią įtaką aplinkai ir žmogaus sveikatai turi tokios ,,kūrybos" rezultatai, bet objektyvių tyrimų atlikta nedaug ir aiškumo šioje srityje, kaip ir anksčiau, nėra.Egzistuoja įtarimas, kad kai kurios sintetinės medžiagos stimuliuoja vėžinių ląstelių augimą, sukelia alergiją, kaupiasi organizmo audiniuose, taip pat ir žindyvės piene, sukelia uždegimus, turi įtakos hormonų sistemai. Beje, daugelis šių ,,džiaugsmų" nesiskaido, teršia aplinką ir sukuria ,,amžinus" kalnus šiukšlių.

 

Parafinas, mineralinis aliejus ir silikonas

Visos kosmetinės priemonės turi vadinamąjį pagrindą, kurį paprastai sudaro vanduo, aliejai ir emulgatoriai, aktyviosios medžiagos – ekstraktai, amino rūgštys, drėkinamosios medžiagos ir kt., ir pagalbinės medžiagos – konservantai, dažikliai, kvapiosios medžiagos. Pagrindas sudaro maždaug 80% visos sudėties, ir tai nėra nenaudinga masė, už kurią mes be reikalo mokame, o labai svarbi lėšų efektyvumo sąlyga. ,,Daugelis mūsų atliktų tyrimų patvirtino, kad net pačios aktyviausios priemonės bejėgės, jeigu sujungtos nekokybišku pagrindu", – pasakė firmos ,,Beiersdorf" vystymosi skyriaus vadovas Klаus-Peter Vittern (Klaus-Peter Wittern).

Gamintojas turi tris galimybes:

• pagrindui naudoti natūralius aliejus ir riebalus;

• mineralinius aliejus ir jų darinius, tokius kaip parafinas (Paraffinum Liquidum), vazelinas (Petrolatum) ir kt.;

• arba rinktis sintetines medžiagas, pavyzdžiui, silikonus (Dimethicone, Polysiloxane ir kt.).

Silikonai ir mineraliniai aliejai gamintojams patiko dėl pigumo. Jie labiau ,,paklusnūs" nei natūralūs aliejai – su jais lengviau dirbti, geriau išlaiko temperatūros svyravimus, neturi kvapo ir kt. Tačiau jie nepriimtini dėl ekologijos, nes blogai skyla aplinkoje. Be to, šios ,,mirusios", inertinės medžiagos neduoda odai jokios naudos. Jos gali ant odos sudaryti nepralaidų sluoksnį, trukdydamos normaliam funkcionavimui arba kauptis organizme.

Augaliniai aliejai, kurie dėl aukštos kainos dažniausiai naudojami sertifikuotai natūraliai kosmetikai gaminti, – tai, pirmiausia, gyvos gamtos procesų rezultatas. Jiems gauti nereikia didžiulių gamyklų ir sudėtingų technologijų, jie neteršia aplinkos, o poveikis visiškai skiriasi nuo sintetinių medžiagų. Augaliniai aliejai ,,bendradarbiauja" su odos ląstelėmis, drėkina ir minkština jas, stimuliuoja regeneracijos procesus, stabdo senėjimą. Augaliniai aliejai, turtingi vitaminais ir riebalų rūgštimis (ypač ekologiškai išaugintų augalų), gali būti natūralūs apsaugos nuo saulė filtrai, reguliuoti riebalų sluoksnį, padėti odai įsisavinti maitinamąsias medžiagas. Vadinasi, jie yra ne tik kosmetikos priemonių pagrindas, bet ir veikia kaip aktyviosios medžiagos.

PEG ir PPG

Polietilenglikolis ir polipropilenglikolis naudojami kaip pigūs, efektyvūs emulgatoriai, sujungiantys medžiagas ar kaip minkštikliai. Tačiau jos gaunamos iš toksinės kancerogeninės žaliavos, kuri naudojama norint gauti kovines dujas. Tokių medžiagų gamyba kenkia aplinkai ir reikalauja ypatingo atsargumo dėl saugumo.

Norint gauti ekologiškai saugius, aukštos kokybės cukraus emulgatorius, kurie naudojami gaminant natūralią kosmetiką, nereikia nei toksinių medžiagų, nei aukšto slėgio katilų, tik riebalų rūgščių, cukraus ir šilumos. INCI sąrašuose tokie emulgatoriai vadinami Polyglyceryl (+ skaičius). Vietoj emulgatorių natūralioje kosmetikoje taip pat naudojamas bičių vaškas (Sodium Beeswax (Cera Flava)), paprasti glicerino ir riebalų rūgščių junginiai, (Glyceryl Stearate), taip pat lecitinas (Lecithin), pieno rūgšties ir citrinų rūgšties esteriai (Glyceryl / Cocoate / Citrate / Lactate arba Glyceryl / Oleate / Citrate vai Glyceryl / Stearate / Citrate), kurie tinka ir maistui.

Ir paprastoje, ir natūralioje kosmetikoje naudojamas lanolinas – avių vilnų emulgatorius, kuris dažnai kaltinamas dėl sukeltos alergijos. Esant intensyviam žemės ūkiui, avių vilna neretai apdorojama stipriomis cheminėmis medžiagomis siekiant sunaikinti parazitus. Suprantama, kad lanolinas, gautas iš tokios vilnos, labai įtartinas. Tačiau patikimi natūralios kosmetikos gamintojai, kurie teikia pirmenybę biologiškai išaugintiems augalams, ir norėdami gauti lanoliną, naudoja vilną, kuriai apdoroti nebuvo naudojamos cheminės medžiagos, todėl jis nekenkia sveikatai.

EDTA (Ethylene-Diamino-Tetra-Acetate) labai populiari jungiamoji medžiaga, kuri suteikia konsistenciją. Kaip EDTA, taip ir jo pakaitalas Editronic Acid įtariami dėl toksiškumo, nes jie labai blogai skyla. Gaminat natūralią kosmetiką, vietoj jų naudojama iš ryžių gauta fitino rūgštis (Phytic Acid).

BNT, BNA

BNT (Butylhydroxytoluol) ir BNA (Butylhydroxyanisol) - tai kosmetikos gaminių priedai antioksidantai ir stabilizatoriai. Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad jie, patekę į skrandį, sukelia vėžį, todėl buvo uždrausti naudoti. Nepaisant įtarimų dėl toksiškumo, kosmetikoje juos, kaip ir anksčiau, leidžiama naudoti.

Quaternium, Polyquaternium (+ skaičius), CTAC (Cetyltrimethylammoniumchlorid), DSDMAC (Quaternium 5) – tai amoniako junginys, kuris naudojamas kaip antistatikas šukuosenoms daryti. Kai kuriuose jų gali būti ir natūralių komponentų, pavyzdžiui, celiuliozės (Polyquaternium 4 arba 10), ir jie gali skilti, bet pagrindinė molekulė neskyla.

Paprastai natūraliuose geliuose, lakuose, plaukų putose sintetinį plastiką (Acrylate) ir silikoną pakeičia šelaku arba chitinu (iš krabų šarvų), alijošiaus geliu, aminorūgščių junginiais, dehidroksantanu (Dehydroxanthan), gaunamu iš bakterijomis perdirbtos ksantano dervos ir kitomis nekenksmingomis sveikatai ir gamtai medžiagomis.

Konservantai

Daugelį metų parabenai buvo laikomi minkštinamaisiais konservantais, kol 2003 m. Amerikos mokslininkai rado jų krūties vėžio ląstelėse. Prieš tai pateikti pasiūlymai, kad parabenai (Methylparaben, Ethylparaben, Propylparaben, Butylparaben ir kt.) turi įtakos hormonui estrogenui ir skatina vėžio vystymąsi, vėl tapo aktualūs. Šie konservantai naudojami taip plačiai, kad juos staiga uždraudus beveik visiems garsiems gamintojams tektų sukti galvas kuo juos pakeisti. Iš tikrųjų jiems prireiktų vėl kurti naujas gaminių sudėties formules.

Siekdami sumažinti vėžio riziką, Vienos medicinos universiteto Vėžio tyrimo instituto Toksikologijos skyriaus mokslininkai rekomendavo gamintojams nenaudoti parabenų nors dezodorantuose ir kosmetikos priemonėse, kurios patenka ant kūno paviršiaus. Tačiau iki šių pasiūlymų įgyvendinimo praeis dar daug metų.

Kadangi su parabenais dar atliekami platūs tyrimai, įskaitant testavimą su gyvūnais, būtų korektiška jų nenaudoti nors tiems gamintojams, kurie ypač pabrėžia ne prievartos koncepciją kurdami savo produkciją.

Formaldehidas – nors tai efektyvi priešmikrobinė priemonė, bet ji ypač nuodinga, galbūt net kancerogeninė, ją, kaip konservantą, galima naudoti tik labai atsargiai – ne daugiau kaip 0,005 – 0,2% ir ingredientų sąraše nurodant INCI. Jį dažnai keičia įvairiais kitais gaminiais, o tai praktiškai tas pat, kaip išvyti Šėtoną su Velzevulo pagalba, nes formaldehidas testuojant su gyvūnai aktyviai reaguoja naikindamas ląstelių struktūrą. Kaip konservantai taip pat naudojamos halogeninės medžiagos, dažniausiai chloro-, bromo- ir jodo turintys junginiai. Jie dažnai sukelia alergiją, kaupiasi organizmo audiniuose naikindami juos.

Savo ruožtu natūralios kosmetikos priemonės konservuojamos natūraliomis ir maksimaliai nekenksmingomis medžiagomis – eteriniais aliejais, vitaminais ir antioksidantais, augaliniais ir pieno enzimais, alkoholiu (ne techniniu spiritu (Methanol, Methylalkohol), kuris pagal pavojingumo lygį artimas formaldehidui, o pagal kokybę – kokybiškai degtinei (dažnai iš biologiškai išaugintų grūdų), maisto konservantams, pasterizacijai (nenaudojant radioaktyviosios spinduliuotės), ir baigiamas procesas pakuojant į specialią tarą (tamsaus stiklo, vakuume ir kt.). Tokios kosmetikos tinkamumo laikas retai būna ilgesnis kaip treji metai.

Aliuminio junginiai

Aliuminis pavojingas dezodorantuose – apie tai daugelis girdėjo, todėl dezodorantą stato atgal ant lentynos, vos pamatę ingredientų sąraše skiemenį aliu-. Tačiau yra didelis skirtumas tarp sintetinių junginių, pavyzdžiui, komplekso chloro ir aliuminio bei sulfatų (Aluminium Chloride, Aluminiumchlorhydrate, Aluminium Zirconium Trichlorohydrex GLY ir kt.) ir alūno rūšių, kurios naudojamos natūralioje kosmetikoje. Aliuminio sintetinės druskos užkemša odos poras ir blokuoja prakaito liaukas. Tai gali sukelti uždegimą, limfmazgių tinimą, o reguliariai naudojant gali sutrikti prakaito liaukų veikla. Be to, šios medžiagos organizme gali taip pat aktyviai reaguoti su kitomis medžiagomis, sudarydamos neaiškaus veikimo darinius, kauptis organizmo audiniuose, išlaisvinti aliuminio jonus, kurie gali ardyti smegenų ląsteles.

Natūralioje kosmetikoje naudojami aliuminio alūnai (Potassium alum, Aluminiumoxide, Aluminiumhydroxide ir kt.) inertinių kristalų pavidalu. Jie neatpalaiduoja jokių jonų, neužkemša porų, o neutralizuoja nemalonų kvapą. Taip pat būna aktyvių dezodorantų ir be minėtų kristalų, pavyzdžiui, iš ricinos aliejaus, antibakterinių, sujungiamųjų ekstraktų su Triethylcitrate (gaunamu iš vyšnių) arba Farnesol (iš eterinių aliejų).

Apsauginiai filtrai nuo saulės (SPF)

Natūralioje kosmetikoje naudojamos tam tikrų mineralų – žėručio (Mica), titano (Titanium Dioxide) ir cinko (Zinc Oxide) savybės. Šie mineralai atspindi saulės spindulius – tokie filtrai ant odos paviršiaus veikia kaip veidrodžiai, neleisdami nei UVA, nei UVB-, nei UVC-spinduliams veikti odą. Sintetiniai filtrai transformuoja UVB, patys šiuolaikiškiausi – ir UVA, jiems prasiskverbiant po oda. Dėl šių reakcijų formuojasi nauji molekuliniai junginiai, kurie gali sukelti visiškai nepastebimus pašalinius poveikius, o jautriems žmonėms sukelti stiprią alergiją arba fototoksines reakcijas.

Ciuricho universiteto mokslininkai nustatė, kad patys populiariausi sintetiniai saulės filtrai Benzophenone-3, Homosalate, 4- Methy-benzylidene camphor (4-MBC), Ethylhexyl Methoxycinnamate (taip pat žymimi kaip Octyl-Methoxycinnamate) ir Ethyexyl Dimethyl PABA (taip pat žymimi kaip Octyl-dimethyl-PABA) imituoja estrogeno poveikį ir gali skatinti vėžinių ląstelių augimą. Šis atradimas įpylė alyvos į diskusijų ugnį apie šių medžiagų nekenksmingumą, ypač apie SPF kiekį kosmetikos priemonėse, nes buvo įrodyta, kad SPF 40 tik 1,5% efektyvesnis (sunaikina 97,5% saulės spindulių) negu SPF 20 (sunaikina 96% spindulių).

Ir dar – gamindamas melaniną, organizmas pats sau sukuria apsaugą, pavyzdžiui, prilygstantį SPF 4, jeigu jūs deginatės po truputį, o ne stipriai. Šį efektą galima sustiprinti naudojant natūralų karotiną, pavyzdžiui, morkas ir pomidorus su alyvuogių aliejumi. Todėl pats nekenksmingiausias filtras yra saiko jausmas – ir deginantis, ir renkantis kosmetiką su SPF.

Antibakterinės priemonės

Paprastai naudojamos muilų ir dantų pastų dezinfekcijai ir norint gauti priešuždegiminį efektą, taip pat šampūnuose nuo pleiskanų ir dezodorantuose. Tarp jų pasitaiko ir toksinių, pavyzdžiui, fluoras, todėl leidžiamos normos griežtai apribotos (nerykite dantų pastų ir neleiskite to daryti vaikams!). Tokių plataus spektro antibakterinių medžiagų kaip triklozanas (Triclosane) naudojimas panašus į patrankos šaudymą į žvirblius – sunaikinę dvi bakterijas arba sustabdę galimą mikrobų ,,puolimą" po žaidimų smėlio dėžėje, šios medžiagos sunaikina natūralią burnos arba odos mikroflorą. Po reguliarių tokių antpuolių oda netenka savo natūralios apsaugos, o kenksmingi mikrobai ir grybeliai praranda jautrumą cheminėms antibakterinėms medžiagoms. Dažnai gautas rezultatas visiškai priešingas norimam – vietoj apsaugos mes gauname disbakteriozę, grybeliai ir stafilokokai ramiai dauginasi ir joks muilas arba dantų pasta daugiau nepadeda. Puikų antibakterinį efektą užtikrina elementarios higienos taisyklės – jeigu jūs reguliariai valote dantis ir plaunate rankas, nors ir be specialių priemonių, kenksmingoms bakterijoms bus mažai galimybių jus pasiekti. Tačiau jei vis tik būtina kokia nors apsauga nuo bakterijų, geriau rinktis priemones, kuriose naudojamos tik natūralios medžiagos – eteriniai aliejai, (pavyzdžiui, australiškojo arbatmedžio aliejus), augaliniai ekstraktai (ramunėlių, medetkų, čiobrelių, šalavijo, gvazdikėlių, greipfruto sėklų ir kt.), ksilitas (beržų arba vaisių saldiklis), propolis ir kt. Pagal efektyvumą šios medžiagos veikia kaip cheminiai antibiotikai, be to, juos naudojant nepastebėta nei disbakteriozės, nei rezistenciškų mikrobų vystymosi.

Kvapiosios medžiagos

Alergija kvapiosioms medžiagoms – viena iš labiausiai paplitusių: vidutiniškai 4 iš 10 žmonių pajuto diskomfortą naudodami kosmetiką ar plaunamąsias priemones su kvapiosiomis medžiagomis. Egzistuoja kvapiosios medžiagos, kurios sukelia didelę riziką. Jas galima naudoti tik griežtai laikantis kiekio (0,001% priemonėse, kurių lieka ant odos ir 0,01% priemonėse, kurios pasinaudojus nusiplauna) ir jas būtina nurodyti atskirai deklaracijoje INCI, neslepiant po bendru pavadinimu Parfum. Dažniausiai alergiją sukelia Cinnamal, Isoeugenol, Oak moos (Evernia Prunastri ekstraktas) ir Tree moos (Evernia Furfuracea ekstraktas). Kitos potencialiai alergiškos medžiagos – tai Amyl cinnamal, Amylcinnamylalcohol, Anisyl alcohol, Benzyl alcohol, Benzyl benzoate, Benzyl cinnamate, Benzyl salicylate, Citral, Citronellol, Coumarin, Eugenol, Geraniol, Hexyl cinnamaldehyde, Hidroxycitronellal, Hydroxymethylpenthylcyclohexenecarboxaldehyd, Lilial, d-Limonene, Linalool, Methyl heptin carbonate, 3-Methyl-4-(2,6,6-trimethyl-2-cyclohexen-1-yl)-3-buten-2-one.

Bandymai ir testai su savanoriais rodo, kad alergiški žmonės geriau toleruoja natūralias kvapiąsias medžiagas negu sintetines. Natūralios gaunamos iš augalų, o ne iš anglies ir naftos, ir norint pagaminti paprastai naudojamas vienintelis būdas (distiliacija), o norint pagaminti dirbtinius analogus reikia 10 – 12 sudėtingų cheminių reakcijų ir tai iš esmės gyvam organizmui yra svetima, nepažįstama informacija.

Vis tik, skaitydami INCI ingredientų sąrašą, jūs galite nustatyti, kas slepiasi žodyje Geraniol – natūralus rausvojo snapučio aliejus, sintetiniai analogai arba eterinio aliejaus izoliuotas komponentas – visų pavadinimas tas pat. Jeigu rūpestingas gamintojas nenurodys, kad tai natūralus eterinis aliejus, kaip paprastai elgiasi natūralios kosmetikos gamintojai, sertifikuotas BDIN arba Ecocert.

Blogiau, jeigu jūs alergiškas kvapiosioms medžiagoms, kurių nėra pateiktame sąraše. Tokiu atveju, norėdami sužinoti, ar nesislepia po paslaptingu užrašu Parfum koks nors alergenas, jums reikės sužinoti tik ,,aklu bakstelėjimu " – bandykite ir tikėkitės, kad odos nepradės niežėti, neatsiras bėrimų ir nepradėsite čiaudyti. Todėl ypač jautriems žmonėms rekomenduojama naudoti kosmetiką be jokių kvapiųjų medžiagų. Vis tik daugelį metų mokslininkai diskutuoja apie galimą kai kurių kvapiųjų medžiagų kancerogeninį poveikį, pavyzdžiui, muskuso. Jis plačiai naudojamas gaminant kvepalus, ypač vyriškus. Tam tikri muskuso junginiai uždrausti, o kitų naudojimas griežtai reguliuojamas, nes yra rimtas įtarimas, kad jie gali kauptis organizme, turėti įtakos nervų sistemai ir sukelti sėklidžių auglius. Tačiau kaip ir su parabenais, labai sunku uždrausti naudoti tokias populiarias medžiagas, ypač dėl to, kad natūralus elnių muskusas labai brangus – iki 100000 eurų už kilogramą, bet jo gavimas, kalbant apie gyvūnų apsaugą, ne visiškai etiškas.

Dažikliai

Žodis ,,azotas" kilęs iš graikų kalbos (a – reiškia ne, zoe – apgyvendinti). Ne veltui dažikliai azoto (nitrogeno) pagrindu suteikia ryškias spalvas – raudoną, oranžinę, geltoną, bet tuo pačiu jie pakankamai toksiški. JAV juos leista naudoti tik išskirtiniais atvejais, o Europoje – 25 iš leistų azoto dažiklių, tarp jų – dažikliai anilino pagrindu – bandomi, nes yra įtarimų, kad jie ardo kepenis, kancerogeniški ir gali sukelti stiprią alergiją žmonėms, kurie netoleruoja aspirino.

Pagal INCI sistemą dažikliai žymimi raidėmis CI ir skaičiumi, pavyzdžiui, CI 15985 arba CI 75810. Šitaip iš pirmo žvilgsnio neatskirsi, kuris iš jų su azotu, o kuris natūralus? Todėl, jeigu jūs nesinešiojate su savimi ilgiausio sąrašo su šių kodų iššifravimu, patikimiau rinktis kosmetiką be dažiklių arba sertifikuotą, kuriai pagaminti naudojami tik natūralūs arba mineraliniai dažikliai. Ypač tai būdinga dekoratyvinei kosmetikai, jeigu kremuose ar dantų pastose yra apie 0,5% , netgi pusė procento gali sukelti suerzinimą, tai dekoratyvinės kosmetikos priemonės gali turėti iki 30% dažiklių.

Plaunamosios priemonės

Muilas, šampūnas, dušo gelis, dantų pastos – tarp visų plaunamųjų priemonių jos užima svarbiausią vietą. Jos tirpina riebalus ir purvą, putoja, bet tuo pačiu metu sausina ir net erzina odą. Drėkinamosios priemonės kai kuriuose gaminiuose nespėja sumažinti šio poveikio, nes nuplaunamos kartu su putomis. Todėl vienintelis dalykas, kurį galima padaryti – tai rinktis pagal galimybę labiau minkštas paviršiaus aktyviąsias medžiagas. Labiausiai erzinantis yra katijoninis PVA, kuris paprastai naudojamas sausų plaukų šampūnams gaminti, nes jis veikia kaip antistatikas ir turi antibakterinį poveikį. Anijoniniai PAV truputį minkštesni (pavyzdžiui, Sodium Laureth Sulphosuccinate), paskui amfoteriniai PAV (pavyzdžiui, Cocoamidpropyl Betaine). Nejoninės plaunamosios priemonės, kurių paprastai dedama į natūralią kosmetiką (Cocoglucoside, APG arba Alkylpropylglycoside ir kt.), yra augalinės kilmės (iš sacharozės, gliukozės, krakmolo, kokoso aliejaus). Acyglutamate labai švelniai veikia odą, bet tai labai brangus malonumas, todėl retai naudojamas kosmetikoje.

Dažna nuolatinių ginčų ir nesusipratimų priežastis – ne visi katijoniniai PAV iš tikrųjų tokie baisūs ir ne visi nejoniniai tokie švelnūs. Klasikinis pavyzdys – natrio laurilsulfatas (Sodium Laureth Sulphate) – nejoninis PAV, bet kur kas labiau kenksmingas negu kitos tos grupės medžiagos. Jeigu laurilsulfatas pakeistas kitomis PAV, visuomet verta perskaityti sudėtį ir sužinoti, ar iš tikrųjų jis pakeistas labiau minkštinančiomis medžiagomis. Lengva susipainioti todėl, kad dėl atkaklaus chemikų darbo sukuriamos naujos, mišrios PAV (pavyzdžiui, Sodium Cocomonoglyceride Sulphate – vidurkis tarp anijoninių PAV ir APG: jį gauna iš kokoso aliejaus glicerino, jis gerai putoja ir biologiškai skyla) ir minkštinančios plaunamosios priemonės – naujos kartos emulgatoriai iš bulvių ir kukurūzų (Sorbitan Stearate/Distearate/Tristearate/Isostearate/Sesquistearate, Sorbitan Oleate/Dioleate, Sorbitan Laurate, Sorbitan Caprylate ir kt.).

O dabar pabandykime!

Tai kas pasakyta, aišku, ne visas pasakojimas, tik truputį pakelta didžiulio kosmetikos sudėtinių medžiagų pasaulio užuolaida. Tačiau to turi užtekti, kad jūs galėtumėte geriau orientuotis ir tapti protingas pirkėjas, kurio ,,plika" reklama neapgausi.

Toliau pateiksime keletą realių kosmetikos priemonių pavyzdžių. Palyginkite, kuo natūrali kosmetika skiriasi nuo nenatūralios, pabandykite ir patikrinkite, ar gerai jums pasisekė iššifruoti sąrašą INCI! Paryškintu šriftu išskirti komponentai, kuriuos sunku pavadinti natūraliais, naudingais ir ekologiškais.

Štai tokią sudėtį pamatysite ant drėkinamojo losjono, kurį pagamino su ,,natūralia kosmetika".

Aqua, Octyl Methoxycinnamate, Butylene Glycol, Octyl Salicylate, Octyl Palmitate, Sorbitan stearate, Titanium Dioxide, Glycerin, Dimethicone, Triticum Vulgare, Sodium Magnesium Silicate, Butyrospermium Parkii, Benzyl Alcohol, Ceteareth-20, Phenoxyethanol, Tocopheryl Acetate, Alumina, Sucrose Cocoate, Cetyl Alcohol, Methylparaben, Parfum, Glyceryl Stearate, Propylparaben, Xanthan Gum, PEG-100 Stearate, Silica, Sodium Polyacrylate, Tetrasodium Pyrophosphate, Disodium EDTA, Sodium Methylparaben, CI 14700.

Cheminis SPF, silikonas, paskui – parabenai ir kiti nelabai švelnūs konservantai, PEG, EDTA, dažiklis azoto pagrindu... Iš augalų – tik grūdų gemalų aliejus ir ši aliejus, galbūt dar vitaminas E.

Sertifikuoto gamintojo BDIH losjono sudėtis:

Aqua, Glycine Soja *, Prunus Amygdalus Dulcis *, Olea Europaea *, Simmondsia Chinensis *, Glycerin, Sorbitan Stearate, Glyceryl Stearate Citrate, Butyrospermum Parkii *, Theobroma Cacao Butter, Chamomilla Recutita *, Calendula Officinalis *, Sucrose Cocoate, Xanthan Gum, Parfum (Essential Oils), Sodium Lactate, Lactic Acid, Galactoarabinan, Tocopherol, Limonene, Linalool, Citronellol.

Vanduo, sojų aliejus*, migdolų aliejus*, alyvuogių aliejus*, žožoba aliejus*, glicerinas, sorbito stearatas, glicerino esteris ir citrinų rūgštis, ši aliejus*, kakao sviestas, ramunėlių ekstraktas*, medetkų ekstraktas*, cukraus esteris, ksantino derva, eteriniai aliejai, natrio laktatas (drėkiklis), pieno rūgštis, polisacharidas, vitaminas E; limonenas, linalolis, citronelolis (iš eterinių aliejų).

Sąrašo pradžioje (vadinasi, liūto dalis iki medžiagos kiekio) – augaliniai aliejai ir ekstraktai*, pažymėti komponentai iš ekologiškai išaugintų augalų. Iš pagalbinių medžiagų problemų gali būti tik dėl dviejų kvapiųjų medžiagų – nepaisant to, kad jos gautos iš natūralių medžiagų, jautriems žmonėms gali sukelti alergiją.

Štai ,,bio" balzamas lūpoms:

Paraffinum Liquidum, Isopropyl Palmitate, Paraffin, Ricinus Communis Oil, Polybutene, Candelilla Cera, Cera Carnauba, Lanolin, Lanolin Oil, Hidrogenated Microcrystalline Wax, Theobroma Cacao Butter, Tridecyl Trimellitate, Ethylhexyl Methoxycinnamate, Butyl Methoxydibenzoylmethane, Ethylhexyl Salicilate, Linum Usitatissimum Oil, Tocopheryl Acetate, Retinyl Palmitate, Propylparaben, BHT, Parfum, d-Limonene, CI 77891, CI 19140.

Pagrindas – parafinas, sėmenų aliejus ir kakao įrašyti ne sąrašo pradžioje ir išauginti ne biodinaminiame ūkyje. Naudojamas cheminis SPF, konservantai – parabenai ir kt.

Palyginimui – iš tikrųjų natūralus balzamas lūpoms:

Olea Europea*, Cera Flava, Persea Gratissima*, Butyrospermum Parkii, Simmondsia Chinensis, Aleurites Moluccana, Triticum Vulgare, Citrus aurantifolia*, Citrus Reticulata*, Cananga odorata*, Vanilla Plantifolia*, Retinyl Palmitate, Ascorbic Acid, Tocopheryl Acetate.

Alyvuogių aliejus, bičių vaškas, avokado aliejus, aliejus ši, žožoba aliejus, mažasis riešutas kukui, lamos eteriniai aliejai, mandarinai, ilang-ilang ir vanilė, vitaminai А, С, Е. Komentarai nereikalingi, tiesa?

Dar vienas ,,natūralios kosmetikos" pavyzdys – veido serumas:

Aqua, Lentinus Edodes, Dimethicone, Butylene Glycol, Vitis Vinifera, Ethylhexyl Cocoate, Cetyl Alcohol, Propylene Glycol, Urea, Glycerin, Sodium Mannuronate Mathylsilanol, Methyl Glucose Sesquistearate, Dicapryl Maleate, PEG-100 Stearate, Talc, Sodium Lactate Methylsilanol, Petrolatum, Butirospermum Parkii, Acacia Senegal, Cyclopentasiloxane, Parfum, Glyceryl Stearate, Ethyl Linoleate, Methylparaben, Lecithin, Dimethiconol, Carbomer, Xantan Gum, Tocopheryl Acetate, Sorbic Acid, Retinyl palmitate, Allantoin,Ethylparaben, BHT, Propylparaben, Sodium Hidroxyde, Butylparaben, Tetrasodium EDTA, CI17200.

Pagrindas – šitaki grybų ekstraktas, taip pat ir silikonai, sintetiniai aliejai, vazelinas, emulgatoriai PEG, BHT, EDTA, azoto dažiklis, 4 parabenai – beveik pusė komponentų – ,,gamtos dovanos" – tai visiška chemija. Nedideliam nuraminimui – vynuogių kauliukų aliejus, vitaminas Е ir ši aliejus ...

Tikras natūralus kremas turi būti, pavyzdžiui, tokios sudėties:

Aqua, Glycerin, Vitis Vinifera, Glycine Soja*, Alcohol, Cera Flava, Glyceryl Stearate Citrate, Sorbitan Stearate, Simmondsia Chinensis*, Butyrospermum Parkii*, Sodium Hyaluronate, Pyrus Cydonia, Jasminum Sambac, Bambusa Arundinacea, Hippophae Rhamnoides*, Sucrose Cocoate, Xanthan Gum, Parfum, Sodium Lactate, Tocopherol.

Vanduo, augalinis glicerinas, vynuogių kauliukų aliejus, sojų aliejus, grūdų alkoholis, bičių vaškas, du natūralūs emulgatoriai, žožoba aliejus, ši aliejus, ksialurono rūgštis (gauta pagal biotechnologijas, efektyvi priemonė nuo raukšlių ir drėkiklis), cidonijos ekstraktas, jazminų žiedų vaškas, bambuko stiebų milteliai, šaltalankio aliejus, cukraus ir augalinių aliejų emulgatorius, ksantino derva (gauta cukraus biofermentacijos proceso metu), eteriniai aliejai, laktatas, vitaminas Е.

You are here