Bioteka

Kiek kainuoja grožis?

 Natural Makeup

Stengdamiesi turėti lygią, nepriekaištingą odą, sveikus, blizgius plaukus ir gundantį makiažą, europiečiai kasmet išleidžia beveik 60 milijardų eurų (COLIPA, Annual Report 2004) ir kiekvienas iš jų sunaudoja daugiau kaip 20 kosmetikos priemonių vienu metu.Gamintojai nuolat siūlo šiuolaikiškų, ypač modernių technologijų ir neregėtai aktyvių priemonių, todėl kasmet rinkoje pasirodo daugiau kaip tūkstantis naujų kosmetikos gaminių. Vartotojai godžiai juos bando ant savo odos, neprarasdami vilties šių stebuklingų priemonių pagalba įgyti amžiną jaunystę, arba nors sužavėti aplinkinius.

Mūsų oda pralaidi – ji sugeria kosmetikos komponentus, kurie vėliau patenka į kraują. Todėl medžiagos, kurios gali būti kosmetikos gaminių sudėtyje, reguliuojamos įstatymais. Šių įstatymų laikosi kiekvienas net smulkiausias save gerbiantis gamintojas, o atsakingos institucijos įdėmiai stebi, kad nebūtų padidintos sudėtinių dalių normos ir nebūtų naudojamos kenksmingos medžiagos.

Tačiau ginčai apie patikimumą ir kenksmingumą sveikatai dėl kosmetikos gaminiuose naudojamų cheminių medžiagų netyla... Auglių ląstelėse randama kosmetinių konservantų, alergijų priežastimi tampa sintetinės kvapiosios medžiagos, o dažiklių sudėtyje yra sunkiųjų metalų.

Išaiškinta, kad antibiotikai, kurių yra dantų pastų sudėtyje, skatina mutavusių mikrobų atsiradimą. Kaip paaiškėjo, kai kurie šampūnų ir dušo gelių komponentai nesuyra gamtoje, taip pat keletą metų nepasišalina iš žmogaus organizmo ir reaguoja su kitomis medžiagomis, sudarydami kancerogeninius junginius. Tūkstančiai kosmetikoje leidžiamų naudoti medžiagų, tarp jų ir genetiškai modifikuoti produktai, ne visiškai ištirti, ir niekas tiksliai nežino, ar jie nekenksmingi...

Kodėl visų šių kenksmingų medžiagų neuždraudžia naudoti įstatymas? Todėl, kad mums sakoma, jog tik įtarimų per maža. Norint paskelbti kenksmingą medžiagą ir uždrausti ją naudoti kosmetikoje, mokslininkai turi skirti jos tyrimams nors 20 metų. Kas finansuos tokius tyrimus? Kosmetikos gamintojai? Mokslininkai? Valstybė, kuri išleistų daugybę lėšų, rizikuodama negauti savo pajamų nuo mokesčių?

Todėl nenuostabu, kad žmonės nori naudoti kosmetiką, kuri susideda iš gerai pažįstamų natūralių komponentų, žinomų ne vieną šimtmetį.

Tačiau natūralūs komponentai daugiau kaip 20 kartų brangesni nei cheminiai ir sintetiniai. Be to, technologiškai kur kas sunkiau pasiekti reikalingos konsistencijos, ilgo tinkamumo laiko, malonios spalvos ir kitų niuansų.

Todėl tik 3-6% didžiulės kosmetikos rinkos – tikra natūrali kosmetika, pagaminta iš augalinių aliejų, vaško, ekstraktų, eterinių aliejų juos pasterizuojant ar pridedant maistinių priedų (žr. žemiau) be sintetinių dažomųjų ir kvapiųjų medžiagų ir cheminių bakterinių priedų.

Beveik visi kiti firmų gaminiai stengiasi atrodyti ,,natūraliai", siekdami prisitaikyti prie mados ir paklausos. Deja, dėl masinės reklamos jiems tai pavyksta: neišrankiam pirkėjui siūlomas ,,natūralus kvapas", kurį ,,įkvėpė gamta", ,,su vitaminu E", ,,ramunėlėmis", ,,augaliniais ekstraktais", ,,aromatų terapija" ryškioje pakuotėje su sultingais patiekalais ir egzotiškomis gėlėmis.

Tačiau, įdėmiau ištyrus jų sudėtį, paaiškėja, kas tai yra ,,natūralu" – tai naftos perdirbimo produktai – parafinas, mineraliniai aliejai, sintetiniai dažikliai, polimerai (pavyzdžiui, silikonas) ir emulgatoriai (pavyzdžiui, polietilenglikolis (PEG) ir polipropilenglikolis (PPG), kurių sudėtyje yra visas rinkinys parabenų, dirbtinių dažiklių, kurie suteikia kremui švelniai rausvą spalvą, o dantų pastai – melsvą. Tik kai kuriuose iš jų įsibrauna koks nors augalinis ekstraktas, bet be garantijos, kad jis išgautas iš ekologiškai išaugintų augalų.

Kaip atskirti iš tikrųjų natūralią kosmetiką nuo imitacijos? Kaip sužinoti ar ji patikima? Ar ji iš tikrųjų padės prižiūrėti odą ir plaukus, ar suteiks tik laikiną efektą? Kaip sužinoti, ar jūsų pasirinktas kremas vertas tų pinigų, kuriuos jūs už jį sumokėjote?

Jūs turite tris galimybes:

1. Kiekvieną kartą tirti kosmetikos priemonės sudėtį.

2. Rinktis žinomos firmos produkciją, kurią jūs iš tikrųjų gerai žinote ir kuri gamina tik visiškai natūralią kosmetiką.

3. Rinktis sertifikuotą kosmetiką, kurios natūralumą kontroliavo specialūs nepriklausomų organizacijų ekspertai, patikrinę jo ženklo atitikimą (žr. žemiau).

INCI

Pradedame! Užėję į kosmetikos parduotuvę ir nutaisę eksperto veidą, paimkite nuo lentynos pirmą pasitaikiusį buteliuką ir raskite sudėtį...

(sufleravimas: jeigu matote žodį ,,Ingredients", tai ieškokite reikšmės ,,INCI" ...)

Jau perskaitėte? Viską supratote?

Jeigu jūs ne chemijos specialistas, botanikas ar lotynų kalbos žinovas, tai jūs turbūt nieko nesupratote.

Norint išvengti nesusipratimų, kosmetikos priemonių komponentai nurodomi pagal tarptautinę nomenklatūrą INCI (International Nomenclature Cosmetic Ingredients). Deja, ji parašyta ne lietuvių ir ne rusų kalba. Kaip sužinoti, iš kur gauti ir kam skirti ingredientai? O kurie iš jų natūralūs?

Visos kvapiosios medžiagos žymimos žodžiu – Parfum. Kaip sužinoti, ar jos sintetinės, ar natūralios, ar kenksmingos ir alergiškos?

Dar įdomiau, jei kai kurie komponentai pažymėti skaičiais norint išsaugoti komercinę paslaptį. Galbūt tai paprasčiausia valgomoji druska, o gal koks nors nikelio junginys... Kuo jums padės toks sudėties skaitymas, kai jūs stovite parduotuvėje ir galvojate: pirkti ar nepirkti, tiks ar netiks?

Ir dar.

Ingredientai etiketėje nurodyti mažėjimo tvarka: pirmiausia tie, kurių produkte yra daugiausia, po to tie, kurių yra mažiausiai. Jei jums siūlo kremą su ,,vitaminu E", o tokoferolis nurodomas sudėties pabaigoje, tai, jūsų nuomone, kiek kremo sudėtyje yra vitamino E? Galbūt kremo sudėtyje iš tikrųjų yra 10 augalinių ekstraktų, bet kokia nauda, jei jie nurodyti sąrašo gale ir sudaro tik 0,001% dalį? Ar gali toks kremas pateisinti jūsų viltis?

Sprendimas

Aišku, kad natūralios kosmetikos gamintojai taip pat neapsieina be chemijos žinių. Kosmetikoje negalima naudoti migdolų, ramunėlių, alyvų natūraliu pavidalu. Užmerkimas, distiliacija, paruoštos ekstraktų ištraukos, netgi maišymas, nekalbant apie virinimą, tirštinimą ar konservavimą – visa tai cheminiai procesai. Kurgi riba, kuri skiria natūralią priemonę nuo cheminės?

Norint nubrėžti tokią ribą, nuo 1970 m. gamintojai ir įstatymų leidėjai stengėsi sukurti aiškius kriterijus, bet įstatymas nebuvo priimtas.

506367width958height958zwidth958zheight958x479y4791997 m. vokiečių maisto priedų ir alternatyvios kosmetikos gamintojai susijungė į BDIH (Das Bundesverband Deutscher Industrie – un Handelsunternehmen für Arzneimittel, Reformwaren, Nahrungsergänzungsmittel un Körperpflegemittel) ir pradėjo derybas. Po trejų metų debatų apie tai, ką galima dėti į kosmetikos priemones, o ko negalima, jie sudarė sąrašą 690 leistinų medžiagų (paprastoje kosmetikoje leista apie keletas tūkstančių), kurie gali būti gerai ištirti ir patikimi. Jie taip pat išaiškino, kurie procesai galimi, o kuriuos draudžiama naudoti gaminant natūralią kosmetiką, taip pat sukūrė sertifikavimo sistemą. Dabar BDIH jungia daugiau kaip 50 Europos gamintojų, kurie sertifikuoja savo produkciją minėtoje sistemoje, tarp jų Logona, Weleda, Dr. Hauschka, Lavera, Wellments ir kt. (daugiau rasite interneto svetainėje www.kontrollierte-naturkosmetik.de).

ecocertEuropoje yra ir kitų organizacijų, kurios sertifikuoja natūralią kosmetiką pagal analogiškus kriterijus, pavyzdžiui, Organisation Ecocert arbatos emblemą jūs rasite ant prancūziškos biokosmetikos pakuotės (daugiau sužinosite interneto svetainėje www.ecocert.fr).

Naudinga žinoti, kad skirtingos bio – ir eko- emblemos dažnai naudojamos kokiems nors pagrindams. Jeigu jūs staiga pamatysite nepažįstamą žymėjimo variaciją, būtinai sužinokite, ar iš tikrųjų nauja emblema kažką sako, ar tai tik tūbelės puošmena, gal kas nors patikės...

Vadinasi, norėdami išsirinkti iš tikrųjų natūralią kosmetiką, būkite įdėmūs pirkėjai: išmokite pažinti natūralius komponentus pagal INCI ženklus, susipažinkite su natūralios biokosmetikos firmomis – gamintojomis, ant pakuotės ieškokite emblemos BDIH arba Ecocert!

Kokia iš tikrųjų turi būti biokosmetika?

Norint kosmetiką vadinti natūralia pagal standartą BDIH, ji turi atitikti šiuos kriterijus:

1. Augaliniai ingredientai turi būti gauti iš ekologiškų augalų, jų švarumas turi būti įrodytas ir patvirtintas.

2. Produktai neturi būti bandomi su gyvūnais ir jų sudėtyje neturi būti medžiagų, kurios gautos iš nugaišusių gyvūnų stuburų (gyvuliniai taukai, kolagenas, ląstelės, genai ir kt.). Medžiagas, kurios rinkoje atsirado nuo 1998 m. sausio 1 d., galima naudoti, jei jos nebuvo testuojamos su gyvūnais.

3. Leista naudoti tam tikrus mineralus ir mineralų druskas (pavyzdžiui, natrio chloridą, valgomąją druską, magnio sulfatą, Glauberio druską ir kt.), išskyrus 5 punkte nurodytas medžiagas.

4. Pagal įstatymus leista naudoti medžiagas, kurios gautos hidrolizės būdu, esterių arba kokių nors kitų procesų skaidymo ir kondensacijos metu:

• riebalus, aliejus ir vašką;

• lecitiną ir lanoliną;

• mono-, оligo- ir polisacharidus;

• proteinus ir lipoproteinus.

5. Draudžiama naudoti šias medžiagas:

• organinius sintetinius dažiklius (leidžiama tik mineralinius dažiklius, pavyzdžiui, geležies oksidą), augalinius dažiklius (chlorofilą) arba gyvulinės kilmės dažiklius (karminą);

• sintetines kvapiąsias medžiagas (leidžiama tik augalų ar jų komponentų fiziškai izoliuotus eterinius aliejus);

• medžiagas, gautas etiloksidacijos metu;

• silikoną;

• parafinus ir kitus naftos perdirbimo produktus.

6. Leidžiami tik natūralūs konservavimo metodai – pasterizacija, antioksidantų, eterinių aliejų naudojimas ir kt., taip pat šių medžiagų, identiškų natūralioms, naudojimas:

• benzolo rūgštis, jos druskos ir etilesteriai;

• salicilo rūgštis ir jos druskos;

• sorbo rūgštis ir jos druskos;

• benzilo alkoholis.

Naudojant ir ženklinant šias medžiagas reikia pažymėti, kad jos naudojamos kaip konservantai. Tai priverčia gamintojus vengti naudoti šias medžiagas, nes vartotojas dažniau renkasi prekes be konservantų.

7. Organinių medžiagų sterilizacijai ir galutiniam produktui pagaminti draudžiama naudoti radioaktyviąją spinduliuotę.

Natūralios kosmetikos gamintojams taip pat rekomenduojama laikytis šių taisyklių:

Ženklinant nurodyti visus komponentus, neslepiant net tų, kurie papildyti minimaliu kiekiu ir kuriuos pagal įstatymą galima nenurodyti.

Pagal galimybę teikti informaciją apie gamybos procesus, pradedant žaliavos gavimu ar pirkimu ir baigiant perdirbimu ir gatava produkcija, kad pirkėjas būtų įsitikinęs ingredientų kokybe ir medžiagų efektyvumu.

Atsisakyti naudoti genetiškai modifikuotus komponentus ir genų inžinerijos technologijas.

Gamybos procesus organizuoti nedarant žalos gamtai, išgauti optimalius biologinius skaidymo procesus atliekoms ir galutiniam produktui.

Naudoti ekonomišką pakuotę.

Žaliavą pirkti iš silpnai išsivysčiusių šalių laikantis sąžiningos prekybos principų (Fair Trade).

Bus tęsinys...

You are here